Seimas svarsto, ar pritarti A.Butkevičiaus kandidatūrai į premjerusA.Butkevičius tarp konservatorių matė „žmonių, kurių akyse spindėjo gėris“ (nuolat atnaujinama)
www.DELFI.lt
, A.Butkevičius tarp konservatorių matė „žmonių, kurių akyse spindėjo gėris“ (nuolat atnaujinama)
2012 m. lapkričio 22 d. 10:15
Seimas ketvirtadienį svarsto, ar pritarti socialdemokratų pirmininko Algirdo Butkevičiaus kandidatūrai į ministro pirmininko poziciją. Pagal Konstituciją, premjerą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pateikė A. Butkevičiaus kandidatūrą Seimui ir jeigu parlamentas pritars jo kandidatūrai, paves ja sudaryti Vyriausybę.
Savo nuostatas išsakė Seimo frakcijos
Seimo posėdyje savo poziciją pristatė ir Seimo frakcijos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Jurgis Razma socialdemokratų pirmininko kandidatūrą įvertino neigiamai. Jo teigimu, Lietuvai šiuo metu reikia stipraus lyderio, kad visuomenei būtų suteikiama viltis, jog šalies situacija gali keistis į gera, tačiau A. Butkevičiaus kandidatūra, anot jo, to tikrai neužtikrina.
Konservatoriams užkliuvo ir būsimos Vyriausybės planai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šviežiai ir atšaldytai mėsai – J. Razma darė prielaidą, kad tai gali būti naudinga socialdemokratų koalicijos partnerio Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho verslui.
„Štai mes girdime, kad bus siūlomos kelios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mėsai. Na, gali suprasti rūpestį, kad žmonėms būtų kuo pigesni maisto produktai, bet ar mėsa yra tas pagrindinis produktas? Ar tai yra ta sritis, kuri labai rūpi Darbo partijos lyderiui, nes jo verslas, kaip žinome, iš dalies yra mėsos sektoriuje?“, - klausė konservatorius.
„Mūsų frakcija balsuos prieš šią kandidatūrą, nes nematome, kad patvirtinus ją, mūsų valstybė eis į priekį“, - teigė J. Razma.
Mišrios grupės atstovė Rima Baškienė kalbėdama išdėstė, ko tikimasi iš naujo premjero. Tačiau jos kalboje vyravo sąvoka „norėtųsi tikėtis“: politikė pabrėžė besitikinti, kad nauja valdžia teiks pakankamą informaciją opozicijai ir visuomenei, skirs deramą dėmesį kultūrai, atnaujins Energetikos strategiją, bus dėmesinga žemdirbiams, kovos prieš korupciją ir nesąžiningumą.
R. Baškienė taip pat pasiūlė nesekti devizu „Jei reikia, vadinasi, galima“.
E.Masiulis priminė atsistatydinimą iš finansų ministro posto
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis priminė, kaip A. Butkevičius 2005 m. atsistatydino iš finansų ministro posto. Jis citavo publikaciją, kurioje A. Butkevičius argumentuoja, jog iš ministrų traukiasi po to, kai tuometinė socialdemokratų koalicijos partnerė Darbo partija pareiškė, jog teikiamiems finansiniams įstatymų projektams be kovos Seime nebus pritarta.
„Stebint pastarųjų kelių savaičių situaciją susidaro įspūdis, kad A. Butkevičius yra tapęs politinės situacijos šalyje įkaitu. Iš vienos pusės turėdamas griežtą ir aiškią prezidentės poziciją, vertybinę poziciją, iš kitos pusės – turėdamas koalicijos partnerius Darbo partiją, kuri, be jokios abejonės, turi tam tikrą sąrašą reikalavimų A. Butkevičiui“, - kalbėjo E. Masiulis, pridūręs, kad kandidatas į premjerus stokoja stuburo ir aiškumo.
E. Masiulis pripažino, kad A. Butkevičius žinomas kaip tolerantiškas, nuoširdus, atviras žmogus, tačiau šiuo metu, anot politiko, reikia vertinti jo pasirengimą burti profesionalią ir atsakingą komandą, tvirtai ir ryžtingai eiti užsibrėžtu keliu.
„Noriu priminti 2005 m. balandžio 19 d. vieną pranešimą žiniasklaidoje. „Finansų ministras A. Butkevičius atsistatydina. Paskutinis postūmis buvo pirmadienį iš socialdemokratų frakcijos išgirsti pažadai, kad mokesčių reformos įstatymai Seime nebus priimti be kovos. Atsistatydinti ministras sakė nusprendęs pirmadienį, žiniasklaidai tą dieną sprendimo nepatvirtinęs, nes bijojęs, kad po sunkios darbo dienos gali neteisingai argumentuoti savo sprendimą. Finansų ministerija praėjusią savaitę netikėtai buvo pateikusi derinimui 2006-2007 m. galiosiančio laikino solidarumo mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta papildomu 4 proc. mokesčiu apmokestinti įmonių pelną. Nepritarimą pelno mokesčio didinimui iškart pareiškė Darbo partija“, - citavo E. Masiulis.
„Jeigu tikrosios A. Butkevičiaus atsistatydinimo iš finansų ministro posto priežastys buvo tos, kad be sunkios kovos Seime nebus pritarta Finansų ministerijos teikiamiems įstatymams, tai aš labai giliai abejoju, ar nepasikartos tokia situacija šiame Seime, kai bus tikrai pasipriešinta vienam ar kitam teikiamam projektui“, - abejojo Liberalų sąjūdžio lyderis.
I.Šiaulienė: dešinieji baiminasi ministerijų audito
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė savo kalbą pradėjo padėka prezidentei „už pasitikėjimą ir gerus žodžius“ A. Butkevičiui.
„Dėl jo kompetencijos, kaip politiko ir kaip asmens, abejonių nekyla“, - kalbėjo I. Šiaulienė, pridurdama, kad A. Butkevičius – „atsargus žmogus“ ir nedaro skubotų pareiškimų, tad opozicijos kritika esą nepamatuota.
Socdemų seniūnė žadėjo, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė vykdys atsakingą ir „nekarštligišką“ politiką.
Valdžią užleidžiantys dešinieji, I. Šiaulienės žodžiais, jaudinasi dėl artėjančios valdžių kaitos ir jų tebevaldomų ministerijų audito.
P.Gylys: ar užteks premjerui politinės valios?
„Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys teigė, jog kai kurioms politinėms A. Butkevičiaus nuostatoms dar trūksta aiškumo. Vis dėlto jis pabrėžė kandidato politinę patirtį ir gyrė jo asmenines savybes.
„Tai nėra konflikto žmogus, tai yra telkiantis žmogus. Nors kartais užduodi sau klausimą, ar tokioje sunkioje situacijoje būsimasis premjeras turės politinės valios priimti tokius sprendimus, kokie reikalingi šaliai“, - kalbėjo P. Gylys, pabrėždamas interesų grupių įtaką ir būtinybę jai atsispirti.
Sykiu jis pasigedo vertybinių akcentų iš visos besiformuojančios koalicijos. „Drąsos kelio“ frakcija, anot politiko, balsuos asmeniškai dėl A. Butkevičiaus kandidatūros.
Anot P. Gylio, „Drąsos kelias“ bus prieš tuos valdančiųjų sprendimus, kuriais „viešasis gėris“ nebus ginamas.
Lenkų rinkimų akcija laukia Tautinių mažumų įstatymo
Lenkų rinkimų akcijos frakcijos, įsteigtos tik ketvirtadienį, seniūnė Rita Tamašunienė, kaip ir kitų valdančiųjų atstovai, negailėjo komplimentų A. Butkevičiui.
„Būsimasis premjeras objektyviai, realiai vertina dabartinę situaciją ir šiuo metu gana ribotas ekonomines galimybes ir valstybės resursus. (...) Sutapo mūsų nuomonės dėl tolygesnio mokestinės naštos paskirstymo, efektyvesnio Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, energetikos problemų sprendimo“, - kalbėjo R. Tamašunienė.
Ji sveikino A. Butkevičiaus žadamą finansavimą regioniniams keliams – tai buvo ir vienas Lenkų rinkimų akcijos reikalavimų jungiantis prie koalicijos.
Sykiu ji pažymėjo iš A. Butkevičiaus laukianti Tautinių mažumų įstatymo bei ragino skubinti žemės grąžinimo procesą. Dėl žemės grąžinimo Lenkų rinkimų akcija nueinančią Vyriausybę peikia jau keletą metų – ypač piktinamasi lėta šio proceso eiga Vilniaus krašte.
V.Uspaskichas: mano įmonės seniai neaugina kiaulių
Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas savo kalboje pabrėžė ne tiek gerąsias ar blogąsias A. Butkevičiaus savybes, kiek apie konkurencinę verslo aplinką ir investicijas. Jo teigimu, Darbo partija, žinoma, pritars A. Butkevičiaus kandidatūrai, tačiau jis sakė nenorįs kritikuoti ir nueinančios valdžios.
V. Uspaskichas, be kita ko, neigė J. Razmos išsakytas abejones, kad planuojamos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos naudingos jo verslui.
„Kažkas kalbėjo suasmeninant apie mėsą, nesvarbu, gerbiamieji. Jeigu mes norime būti... Nors V. Uspaskicho įmonės seniai jau kelis metus neaugina tos kiaulės ar mėsos, bet vėl prikišo man. Bet nesvarbu. Kalbama apie tai, kad mes turime padaryti konkurenciją verslą mūsų valstybėje“, - sakė V. Uspaskichas.
Primenama, kad politikas deklaracijoje nurodo esąs įmonių „Edvervita“, „Interneto žinios“ akcininkas, jo žmona Jolanta Blažytė yra „Vikondos“, „Krekenavos agrofirmos“, „Agrofirmos Josvainiai“, „Vikedos“, „Kėdainių konservų fabriko“, „Vikstatos“, „Krekenavos“, „Krekenavos pašarų“, labdaros ir paramos fondo „Viltis Vikonda“ valdymo organo narė. Abu sutuoktiniai nurodo esantys koncerno „Vikonda“ ir „Krekenavos pašarų“ akcininkai.
Nors V. Uspaskichas posėdyje sakė, jog jo įmonės „neaugina tos kiaulės ar mėsos“, bet, pavyzdžiui, „Krekenavos agrofirmos“ tinklapyje prie įmonės veiklos krypčių rašoma apie kiaulių ir galvijų supirkimą, skerdimą, kiaulienos ir jautienos skerdenų perdirbimą, kiaulienos ir jautienos prekybą, mėsos pusgaminių, virtų ir rūkytų mėsos gaminių gamybą.
R.Juknevičienė pliekė kandidatą į finansų ministrus
Darbą baigianti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė priminė ankstesnę socdemų Vyriausybę. Ji kritikavo Gedimino Kirkilo ministrų kabinetą, o ypač – jame dirbusį ir vėl į finansų ministro postą siūlomą Rimantą Šadžių.
„Štai išeinantis premjeras Gediminas Kirkilas tame posėdyje kalbėjo: „Mes paliekame augantį ūkį. (Plojimai iš kairės) Iš tikrųjų 3 proc. šiais metais tikrai dar bus, ir šį ketvirtį, ūkis yra augantis, tai yra skaičiai“ . Vėliau G. Kirkilo finansų ministras R. Šadžius prisipažino melavęs visiems, net saviems. Deja, melas Lietuvos politikoje dar yra norma, meluodamas galima net rinkimus laimėti, todėl melavusio žmogaus kandidatūra vėl svarstoma į finansų ministro pareigas, būsimajam premjerui jis atrodo geriausias“, - ironizavo R. Juknevičienė.
Ji taip pat kritikavo A. Butkevičių už „silpną asmenybę“ bei bendardarbiavimą su teisiamųjų suole esančia Darbo partija.
„Pasiųsta ir kita žinia – Europos Socialistų internacionalo narė Lietuvos socialdemokratų partija pasirinko draugystę su kriminalizuota politine jėga. Buvo bent jau kosmetinė, įvaizdžio išeitis – pirmiausia išspręsti kriminalinį koalicijos partnerių statusą, balsuoti dėl imuniteto, įrodyti, kad mygtukas „balsuoti pagal sąžinę“ tikrai veikia ir tik tada eiti į premjerus“, - sakė R. Juknevičienė.
Konservatorė teigė, kad socialdemokratai į Europos politiką atvedė buvusią Komunistų partijos struktūrą institucionalizuodami juos ir Lietuvoje. Jos teigimu, tie, kurie lygina Estiją su Lietuva, nepasako pagrindinio skirtumo – ten buvusioji Komunistų partija niekuomet per nepriklausmybę nebuvo Vyriausybėje.
„Juozas Bernatonis tai turėtų žinoti“, - teigė R. Juknevičienė.
V.Andriukaitis bandė įgelti R.Juknevičienei
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigė, kad jam ypač įstrigo R. Juknevičienės pasisakymas. Jis prisiminė a.a. monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, kuris a.a. Algirdui Mykolui Brazauskui tapus prezidentu siūlė pasiimti didelę nosinę, nes visi ims spjaudyti.
Politikas taip pat įgėlė konservatorei, pabrėždamas, kad jos tėtis Urbonas „buvo visiškai padorus Lietuvos komunistų partijos narys“, „neblogai dirbo Lietuvos komunistų partijos struktūrose“ ir „net neblogai vadovavo Salomėjos Nėries gimnazijai“.
„Taigi gerbiama Rasa, gerbkite savo tėvą, nes ir aš jį gerbiu. Čia jums ateičiai“, - sakė V. Andriukaitis.
Liberalas, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ironizavo, kad „negali būti viskas prioritetai“, pažymėdamas, kad valdantiesiems teks rinktis tarp visos puokštės duotų pažadų.
„Apsisprendimas dėl premjero kandidatūros turi būti apsisprendimas dėl krypties ir dėl vertybių. Šitoje vietoje aš prioritetų pasigendu“, - kalbėjo R. Šimašius.
Jis taip pat teigė, kad polinkio į konfrontacijas nebuvimas, už kurį giriamas A. Butkevičius, ne visuomet yra teigiamas bruožas.
„Su visa pagarba pretendentui, aš vis dėlto balsuosiu prieš“, - sakė R. Šimašius.
A.Butkevičius tarp konservatorių matė „žmonių, kurių akyse spindėjo gėris“
A. Butkevičius, artėjant balsavimui dėl savo paskyrimo premjeru, dėkojo ir už pagyrimus, ir už kritiką. Pirmiausiai jis prisiminė trečiadienio vizitą konservatorių frakcijoje.
Būsimasis premjeras ironizavo, esą konservatoriai, pasimokę iš Arūno Valinsko, jo klausinėjo kaip žaidime „Taip ir ne“, o paskui skundėsi nesulaukę išsamių atsakymų. Vis dėlto A. Butkevičius pabrėžė ir konservatorių gretose matęs „žmonių, kurių akyse spindėjo gėris“.
Su kritika dėl esą pernelyg didelio savo santūrumo jis nesutiko. „Tik kūrybingas, išmintingas, tolerantiškas žmogus gali vesti Lietuvą sėkmės keliu“, - tęsė A. Butkevičius.
Sykiu jis pažymėjo socialiai orientuotos politikos siektinumą, esą socialinė atskirtis Lietuvoje tapo gerokai per didelė.
„Matau, kad Lietuva jau eina dviem keliais – elito ir paprastų žmonių, kurie šiandien yra pamiršti“, - sakė būsimasis premjeras.
A. Butkevičius taip pat replikavo kritikams, kurie priminė jo pasitraukimą iš finansų ministrų dėl konflikto su Darbo partija bei pasigedo aiškių naujos Vyriausybės prioritetų.
„Kas buvo 2005 metais? Tai, reiškia, reikia būti užsispyrusiam ir tą pačią dainelę kartoti? (...) Yra numatyti prioritetai. Bus jie pateikti Vyriausybei, ir jie bus konkretūs. Jie bus nukreipti į gamybos skatinimą ir naujų darbo vietų kūrimą“, - teigė socdemų lyderis.
Savo kreipimuisi į Seimą jis išnaudojo tik apie trečdalį tam skirto laiko.
Daugumą suformavo centro kairės partijos
Kaip žinoma, po rinkimų valdančią koaliciją ėmėsi formuoti socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šios partijos susitarė, kad premjero postas turi atitekti daugiausia vietų Seime iškovojusiai Lietuvos socialdemokratų partijai bei jos lyderiui A. Butkevičiui.
Prezidentė D. Grybauskaitė formuoti valdančią koaliciją ji siūlė ir antrą vietą pagal mandatų skaičių rinkimuose užėmusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, tačiau jie daugumos nesuformavo.
Socialdemokratų kandidatas į premjerus A. Butkevičius šią savaitę šventė 54-ąjį gimtadienį. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jis yra įgijęs inžinieriaus ekonomisto specialybę, Vilniaus universitete įgijo finansų vadybos magistro laipsnį. Politikas taip pat yra apsigynęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.
Savo biografijoje A. Butkevičius skelbia, jog moka anglų ir rusų kalbas, nepriklausomybės pradžioje dirbo Vilkaviškio savivaldybės taryboje, nuo 1996 m. yra renkamas į Seimą. Prie pomėgių A. Butkevičius nurodo sportą ir knygas.
2004-2005 m. A. Butkevičius ėjo finansų ministro pareigas Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybėje, šias pareigas perėmė iš buvusios finansų ministrės, dabartinės prezidentės D. Grybauskaitės. 2006-2008 m. dirbo susisiekimo ministru.
2005 m. A. Butkevičius atsistatydino iš finansų ministro pareigų, nes koalicinė taryba nepritarė jo mokesčių reformai, tačiau neoficialiai kalbėta, kad ministras pasitraukė dėl nesutarimų su Darbo partijos pirmininku ir tuometiniu ūkio ministru Viktoru Uspaskichu.
DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą.
0 comments:
Post a Comment